Pirmasis sniegas

Tą rytą pabudau su jausmu, kad kažkas pasikeitė. Pažvelgiau pro langą, ir iš tiesų viskas buvo pasikeitę. Lengvai krito snaigės ir viską slėpė po savo baltu šydu. O viduje jaučiau, tarsi kas būtų nuėmęs tą šydą nuo mano akių. Toks jausmas, kurį galėčiau pavadinti panelės Smilos sniego jausmu, visada mane aplanko keičiantis sezonams. Užplūsta įvairūs prisiminimai, susiję su šiuo metų laiku, o širdyje būna be galo ramu ir gera. Gyvenimas atrodo gražus ir pilnas įkvėpimo. O kad taip išeitų gyventi kasdien, be rūpesčių ir nerimo dėl pačių įvairiausių dalykų. Kas vėl uždeda mums tą šydą ant akių ir širdies? Kodėl taip lengvai vėl įsitraukiame į kasdienę rutiną? Ar įmanoma iš to vieną kart išsivaduoti? Kai kas sako, kad šiems metams baigiantis šis šydas iš tiesų nukris visiems laikams ir mes įgysime galimybę gyventi taip, kaip trokšta mūsų širdis. Mums belieka pasirūpinti minčių skaidrumu ir jas suderinti su širdies stygomis. Skamba kaip graži žiemos pasaka? Dar pora savaičių ir įsitikinsime, ar ši pasaka virs mūsų tikrove…

Winter tale